Kitas lemtingas faktorius – nuo 5 klasės matematikos mokytoja Lina Zobelienė mane iš galutinių suolų neišvengiamai persodindavo į priekį ir kad nespurdėčiau duodavo daugiau darbo. Ji labai rimtai ruošdavo mus olimpiadoms ir konkursams. Trečias faktorius – visada buvau užsispyrusi ką nors išbandyti ir, nesvarbu, kad ir kokią nesąmonę užsibrėžiu – būtinai turiu padaryti!“


May 12 Žalgiriai gymnasium Olympiads, competitions winners, like every year, organized the trip.
???????????????????????????????
Pažintinė – edukacinė kelionė prasidėjo nuo Anykščių etnografinėse sodybose organizuojamos papročių programėlės „Duonelė kasdieninė“. Jos metu sužinojome įdomių Lietuvos tradicijų bei papročių, pamatėme, kaip atrodė senovės pirkia, savo rankomis formavome duonos kepalėlį. Laukdami, kol iškeps mūsų duonelė, aplankėme Arklio muziejų. Ekskursijos gidas labai nuoširdžiai ir išsamiai pasakojo apie žirgų veisles, jų svarbų vaidmenį Lietuvos istorijai, supažindino su žemdirbystės padargais. Sugrįžus atgal į etnografinę sodybą, ant stalų mūsų laukė gardūs pietūs: skanavome keptų bulvių su ypatingo skonio sviestu, ragavome sūrio su medum, prie naminės duonos labai tiko lašinukai, dešrytė, skilandis ir dar daug kitų gardėsių.
Antroji mūsų ekskursijos dalis – literatūriniai Anykščiai. Niūronių kaime, netoli Anykščių, aplankėme Jono Biliūno gimtąją sodybą, kurioje dabar yra etnografinis muziejus. Anykščiuose aplankėme rašytojo Antano Žukausko – Vienuolio memorialinį namą, Antano Baranausko klėtelę, kurioje poetas ir parašė patį garsiausią savo kūrinį – poemą „Anykščių šilelis“. Didžiulį įspūdį visiems paliko Stanislovo Petraškos akmens tapybos paroda. Nors ir lyjant stipriam lietui, kopėme į Liūdiškių kalvą, kurios viršūnėje – Laimės žiburį simbolizuojantis Jono Biliūno kapas. Pamatėme nuostabų vaizdą, atsiveriantį nuo šios kalvos. Lietus nesiliovė, tačiau vis tiek nusprendėme vykti į vasaros rogučių trasą, įrengtą Anykščių mieste, ant Kalitos kalno. Tai turbūt buvo pati linksmiausia ekskursijos dalis. Ne visi lyjant lietui išdrįso leistis šia trąsa, bet tie, kurie ryžosi, leidosi po keletą kartų. Grįždami namo dar sustojome prie antrojo pagal dydį Lietuvos riedulio – Puntuko akmens.
Nors kelionės metu ir lijo, lietus nuotaikų nesugadino, net atvirkščiai – ekskursiją padarė dar įdomesnę.

Dovilė Diksaitė, Ia klasės mokinė

Photos