Time did cast dust shone edited by past


Atestatų teikimo šventė – liepos 14 d. 15 val.

3m

Mažąją ir Didžiąją Lietuvą atskyrė 1422 m. nustatyta Melno taikos siena. Kitapus Lietuvos sienos gyvenamą sritį nuo XVI a. imta vadinti Mažąja Lietuva. Čia dauguma gyventojų buvo lietuviai, kuriuos vadino lietuvininkais. XIX a. pab. – XX a. pr. Mažojoje Lietuvoje suaktyvėjo lietuviškos draugijos, lietuviškos spaustuvės ir lietuviška kultūrinė veikla.

1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje buvo sudaryta Prūsijos Tautinė taryba ,kuri parengė Tilžės aktą, siekdama Mažąją Lietuvą prijungti prie Lietuvos. 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos sukilimo išdavoje Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos.

LAUKSARGIAI. Miestelis vardą gavo nuo pagoniško dievo Lauksargis, dirbamų laukų globėjo, vardo. Čia stovi 1887 m. statyta evangelikų liuteronų bažnyčia, bažnyčios šventoriuje įrengtos pirmosios Pirmojo pasaulinio karo vokiečių ir rusų karių kapinės.

PIKTUPĖNAI. Miestelio vardas kilęs nuo čia pratekančio Piktupės upelio. Miestelis žymus tuo, kad jame 1807 m., vykstant Tilžės taikos deryboms, rezidavo Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III žmona Luizė su devyniais savo vaikais. Tuomet Piktupėnuose lankėsi ir Rusijos imperatorius Aleksandras.

RAMBYNAS. Senoji skalvių pagonių šventvietė. Čia buvęs šventas Rambyno miškas, o ant Rambyno kalno esančio aukuro akmens pagonys vykdė aukojimo apeigas. Dabar čia pastatyta skulptūrinė kompozicija, skirta seniesiems baltų protėvių dievams: Patrimui, Perkūnui, Patulai. Paminklinės kompozicijos autorius tauragiškis, Nacionalinės premijos laureatas Regimantas Midvikis.

BITĖNAI. Vietovė gavo vardą nuo čia pratekančio Bitės upelio pavadinimo. Bitėnų mažlietuvių kapinės yra savotiškas šio krašto panteonas, kuriame palaidoti: filosofas Vilhelmas Storasta –Vydūnas, švietėjas, spaustuvininkas Martynas Jankus ir kiti. Kapinės, laikantis mažlietuvių tradicijų, pagal architektų Marijos ir Martyno Purvinų projektą, sutvarkytos 1991 m. Čia naują ekspoziciją parengė M. Jankaus spaustuvė – muziejus, naujai sutvarkytas paveikslų sodas Mažosios Lietuvos tema. Paveikslų galerija po atviru dangumi įrengta 2003 m., buvusiose Jankų ir Diblių sodybose.

Tumpam sustoję apžiūrėjome paveikslų galeriją, aplankėme muziejų, pasivaišinome saldumynais ir tęsėme kelionę.

VILKYŠKIAI. Miestelis garsus 1896 m. statytoje bažnyčioje vykstančiais vargonų ir kitos muzikos koncertais, 1936 m. pastatytos ir 1993 m. atkurtos Vilkyškių pieninės produkcija. Čia pastatytas paminklas Zalzburgiečiams, avykusiems į Mažają Lietuvą po 1709–1711 m. maro.

ŽUKAI. Mažosios Lietuvos pasienio bažnytkaimis žymus stilinga neogotikine bažnyčia, kompaktišku miestelio išplanavimu ir šio krašto tradicinėmis kapinaitėmis.

VIEŠVILĖ. Miestelis vardą gavo nuo čia pratekančio upelio vardo. Užtvenkus Viešvilės upelį buvo pastatytas malūnas, lentpjūvė, aliejaus spaudykla, popieriaus gamykla. Miestelyje stilingi pastatai: mokyklos pastatas, teismo rūmai, paštas ir kiti.

SMALININKAI. Pasienio miestelis tokį vardą gavo todėl, kad čia esančiose miškingose vietovėse nuo seno virė smalą. 1811 m. buvo įsteigta Nemuno vandens matavimo stotis, 1886–1888 metais pastatytas uostas, kuriame žiemoti likdavo iki 60 laivų. Iš Smalininkų uosto laivai plaukdavo į Karaliaučiaus, Dancingo, Štetino ir kitus didžiulius uostus.

VIDUGIRIS. Nedidelė kaimavietė Lietuvoje, per kurią praeina Melno taikos nustatyta siena tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. Taikos siena, menanti Lietuvos Didįjį Kunigaikštį Vytautą, jo diplomatijos pasiekimus sudarant taiką ir visiems laikams Lietuvai atgauti Žemaitiją.

Visi miestelių, kaimų pavadinimai išvykos dalyviams buvo girdėti, bet negalėjome numanyti, kad mūsų kraštas toks svarbus Lietuvos istorijoje. Daug pamatėme, sužinojome, nes turėjome patį geriausią gidą – Edmundą Mažrimą, Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovą, žmogų, kurį draugiškai pavadinome gyvąja mūsų krašto enciklopedija. Nuoširdus jam AČIŪ.

Tautvydas Juška, Žalgirių gimnazijos mokinių prezidentas

Photos