Kitas lemtingas faktorius – nuo 5 klasės matematikos mokytoja Lina Zobelienė mane iš galutinių suolų neišvengiamai persodindavo į priekį ir kad nespurdėčiau duodavo daugiau darbo. Ji labai rimtai ruošdavo mus olimpiadoms ir konkursams. Trečias faktorius – visada buvau užsispyrusi ką nors išbandyti ir, nesvarbu, kad ir kokią nesąmonę užsibrėžiu – būtinai turiu padaryti!“


Šventė

A

Žinodami, kad vaiduokliai džiaugsmingai krečia įvairias išdaigas, moksleiviai ėmėsi atsargumo priemonių: užsidėjo šalmus, susikabinę už rankų ėjo nedidelėmis grupelėmis vienas paskui kitą, nuolankiai klausė gido nurodymų nekalbėti, nediskutuoti, nieko neliesti ir neatsilikti. Neapsakoma baimė visus apėmė jau įžengus į priėmimo skyrių – blausi šviesa, ligoninės koridoriais aidintys klaikūs, skausmingi, nevilties pilni šauksmai, dejonės, klyksmai ir šiurpi muzika stingdė kraują. Seselė monotoniškai linguodama tilindžiavo varpeliu tą patį taktą. Smalsumo vedini moksleiviai žengė koridoriumi tolyn, nors juos iš įvairių pakampių grėsmingai puldinėjo šmėklos, o po kojomis painiojosi žmogaus griaučiai. Sėkmingai pasiekę ligoninės koplytėlę, jie išvydo tariamai besimeldžiančias vienuoles. Greta esančioje lavoninėje blaškėsi karste gulintis vaiduoklis – tikriausiai pyko ant nekviestų lankytojų. Kelionė koridoriais buvo labai nesaugi, rizikinga, reikalaujanti didžiulės drąsos. Šmėklos niršo dėl sudrumstos jų kasdienybės, todėl visomis priemonėmis ir būdais stengėsi išvaryti drąsuolius. Tačiau nesėkmingai. Psichiatrijos skyriuje sklido tolimi duslūs garsai, o rami aplinka buvo iliuzinė – staiga išvirto siena, išprotėję ligoniai ištrūko iš palatos ir puolė moksleivius. Šiems teko kuo skubiau sprukti. Sukaupę drąsos likučius, lankytojai užsuko į paskutinį skyrių – chirurgijos. Atėjo netinkamu laiku – vyko tikra vaiduokliška intervencija į operuojamo ligonio pilvo ertmę…Staiga užgeso vienintelis gido žibintas, kilo didžiulis chaosas, sumaištis, baisus klyksmas, nes šmėklos nieko nelaukusios ėmė nirtulingai siautėti… Gelbėdamiesi moksleiviai labai skubėjo, klupo, kėlėsi, kabinosi vienas į kitą, vieni šaukė sučiupti už kojų, rankų, kiti stengėsi išsivaduoti iš vaiduokliškų gniaužtų, treti klykė kaip pašėlę… Tik didžiulių pastangų dėka jiems pavyko pabėgti iš rūsio, kai kurie buvo pametę ir šalmus, tačiau be galo laimingi, nes išvydo dienos šviesą. Košmaras baigėsi.

Įvairiaspalvės ir nepakartojamos emocijos, įspūdingos dekoracijos, paslaptinga ir slogi aplinka buvo sukurta talentingųjų Žalgirių teatro aktorių, mokinių parlamento narių, vadovaujamų mokytojo Oresto Valančiaus. Tai jie gimnazistams dovanojo teatralizuotą šou: Ugnė Kybartaitė (IIIB2); Justina Mačiulytė (IVb); Ieva Ratkevičiūtė (IVs3), Greta Šarakvasaitė (IVs3); Dalia Majutė (IVs3); Deimantė Milickaitė (IVs2); Dovilė Beržinytė (IVs2); Monika Butkutė (IIIs2); Justas Palnanavičius (IVs3); Agnė Vaičiulytė (IIb); Jevgenij Babkov (IIe); DeividasVenckus (IIe); Laurynas Kryžauskas (IIIt1); Rasa Mikutaitė (IIIt1); SimasPaulikas (IIIt1); Lukas Zėringis (IIIt1); Neringa Macaitė (IIIb1); Kornelija Cylikaitė (IIIb1); Simonas Paulikas (IIIt1).

Nuostabu tai, kad gimnazistai nebuvo žiūrovais, stebinčiais scenoje vykstantį veiksmą, o patys realiai dalyvavo mistinio pasaulio vaidinime, išgyveno natūralias emocijas.

Photos

Kitas lemtingas faktorius – nuo 5 klasės matematikos mokytoja Lina Zobelienė mane iš galutinių suolų neišvengiamai persodindavo į priekį ir kad nespurdėčiau duodavo daugiau darbo. Ji labai rimtai ruošdavo mus olimpiadoms ir konkursams. Trečias faktorius – visada buvau užsispyrusi ką nors išbandyti ir, nesvarbu, kad ir kokią nesąmonę užsibrėžiu – būtinai turiu padaryti!“